Miško Takas

Iš namų su Doniu patraukėme link Miško. Prasivėrė platus miško takas, kaip visada apsidairiau ar nematyti toliau žmonių su kitais šunimis, kai buvau įsitikinusi nusegiau pasaitėlį. Iš striukės kišenės išsitraukiau kamuoliuką, mečiau į toli iš visų jėgu, Donis nubėgo jo paimti. Pažaidėm apie psuvalandį, kai buvo gerokai nutolę apsisukome atgal, Donis suprato,kad jau traukiame namo, tad grįžtant atliko visus butiniausius reikaliukus.

Su portia nužingsniavome į miškelį. Paukšteliai čiulbėjo, oras buvo nei šaltas nei labai karštas. Įkvėpiau giliai miško oro.
Šįkart buvau labai atsargi. Sykį Portia buvo nutaikikusi laiką, kai užsisvajojau, tada pabėgo nuo manęs. Gerai kad spėjau pavyti.
Apsidairiau aplik. Mus supo tik didžiuliai medžiai.
-Gal gerai,- tariau ir atsegiau šuns pavadį.
Mergytė elgėsi palyginus gerai. Susikišau rankas giliai į kišenes. Staiga išgirdau atvažiuojant dviratį.
Porčius pradėjo loti ir bėgti.
-Portija, stok!- surikau.
Tačiau mergytė manęs neklausė. Ji bėgo kiek kojos nešė.
Kai pagavau šunį, dviratininkas buvo nuskuodęs. Kai mergytė padarė visus reikaliukus, patraukėme namučio.

Taigi ateiname pasivaikščioti čia su Dambo. Vaikštom ramiai, lengvas vėjelis kedena man plaukus, Dambo šmurkšteli į krūmą, apsiuosto ir išlenda. Galiausiai atliko reikalus ir patenkintas pasipurtė. Nusijuokiau ir atsegiau pavadį, kad galėtų palakstyti. Jis ėmė šokinėti prie manęs prašydamas žaisti.
Iš kišenės ištraukiau tą patį kamuolį ir mečiau taip toli, kad Dambo bėgdamas iš paskos ir gaudydamas kamuolį dingo horizonte.
-Dambo!!!!!!! - surikau ir pasiledau iš paskos.
Galiausiai jis pagavo kamuolį ir laimingas atbėgo pas mane. Aš sustojau ir ėmiau giliai alsuoti.
-Dabar ir aš pavargau... - nusiskundžiau ir sukikenau.
Paglosčiau jam galvą. Paėmiau kamuolį ir dar biškį pamėčiau kol ir jis pavargęs emė lekuoti.
-Na gerai, dabar tai jau tikrai einame namo, - tariau ir paėmiau iš jo kamuolį.
Prisegiau pavadį ir išėjom.