Atėjau pas Cariną.
mergytė liūdnai slankiojo iš vienos, iš kitos vietos.
-Kas yra?- paklausiau,- kartais taip norėčiau suprasti šunų kalbą...
Carina pažiūrėjo į mane liūdnomis akimis.
Jinai atitempė žaislą prie mano kojų.
-Aaaa!!! Jua supratau ko tu nori,- pasakiau ir numečiau pypsintį kamuoliuką tolyn.
Taip pažaidėme pusvalanduką.
-Aš jau turiu eiti,- atsistojau ir išėjau.