Ateinam su Hera pasivaikščioti prie ežero. Vaikštom ramiai kaip visada. Ji atlieka reikalus ir patenkinta savimi iškėlusi galvą uosto orą. Paglostau galvą ir atsegu pavadį. Ji aplenkia mane ir skuodžia tiesiai į priekį. Nusijuokiu.
-Hera!!! Nebėk toli, - sušunku.
Priešakyje matau ją ir tuo džiaugiuosi. Ji neturėtų bėgti kur nors. Štai laksto pirmyn atgal, pribėgo prie ežero ir ėmė lakti vandenį. Nusijuokiu. "Dar peršals.." Prieinu prie jos.
-Meilute, negerk, nes vanduo tai šaltas, - tariu ir paimu už antkaklio kad patraukčiau nuo vandens.
Ji pasipriešina man ir šauna pirmyn. Į vandenį!!!!!
-Hera!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Ši tik iriasi kojytėm ir linksmai plaukioja, tačiau greitai išlipa į krantą ir purtydamasi aptaško mane.
-Ei! - sušunku ir nusijuokiu. -Greitai namo, nes susirgsi tikrai! - prisegu pavadį ir su nuotaika varom namo.